Šių metų „Identity Week Europe“ paroda Amsterdame subūrė skaitmeninės tapatybės, elektroninių parašų ir pasitikėjimo paslaugų ekosistemos dalyvius iš visos Europos. Nors dirbtinis intelektas šiandien dominuoja daugelyje technologijų renginių, čia dėmesio centre išliko kita tema – skaitmeninė tapatybė ir patikimas duomenų apsikeitimas.
Elpako komandai šis renginys išryškino kelias esmines kryptis, kurios artimiausiais metais gali reikšmingai pakeisti skaitmeninių paslaugų teikimą, klientų aptarnavimą ir verslo procesus visoje Europoje.
Skaitmeninės piniginės iš teorijos pereina į infrastruktūrą
Europos skaitmeninės tapatybės piniginė (EUDI Wallet), oficialiai lietuvių kalboje vadinama skaitmenine dėkle, buvo viena dažniausiai minimų temų tiek pranešimuose, tiek diskusijose prie stendų. Vis daugiau organizacijų save pristato kaip „wallet-ready“, o įvairiose valstybėse jau vykdomi pilotiniai projektai.
Šiuos pokyčius spartina atnaujintas Europos Sąjungos eIDAS 2.0 reglamentas, kuriuo siekiama sukurti bendrą skaitmeninės tapatybės sistemą visoje Europoje. Jis numato skaitmeninės dėklės diegimą, kuri leistų gyventojams ir organizacijoms saugiai naudoti bei dalintis patvirtintais duomenimis tarp skirtingų valstybių ir paslaugų teikėjų.
Tačiau konferencijoje ne kartą nuskambėjo mintis, kad didžiausias iššūkis šiandien nėra pati technologija.
„Visi kalba apie vieną europinį standartą, tačiau realybėje reikės suderinti daugybę skirtingų nacionalinių sistemų, teisinių reikalavimų ir identifikavimo būdų“, – pastebi Pardavimų ir verslo vystymo vadovė Egidija Bieliauskienė.
Diskusijose taip pat akcentuota, kad EUDI Wallet neturėtų būti suprantama kaip dar vienas autentifikavimo būdas ar elektroninis dokumentų aplankas. Pasak Elpako Produkto vadovės Justinos Dešriūtės, ši technologija iš esmės keičia požiūrį į tai, kaip organizacijos keičiasi informacija.
Skaitmeninė piniginė veiks kaip saugi patikimų duomenų talpykla. Joje bus galima saugoti viską – nuo asmens tapatybės ar vairuotojo pažymėjimo iki įmonės atstovavimo teisių, licencijų ar kitų oficialiai patvirtintų faktų.
Elpako komanda „Identity Week Europe 2026“ parodoje Amsterdame.
Iš kairės: Rokas Jašinskas, Egidija Bieliauskienė ir Justina Dešriūtė.
Svarbiausia, kad kartu keičiasi ir pats informacijos apsikeitimo modelis. Iki šiol organizacijos dažniausiai keitėsi dokumentais, kuriuos reikėdavo pateikti iš naujo kiekvienoje sistemoje ar procese. Wallet modelis leidžia pereiti prie pakartotinai naudojamų, patikimų ir patvirtintų duomenų dalijimosi.
Tai reiškia, kad ateityje organizacijoms nebereikės nuolat prašyti tų pačių dokumentų ar pažymų – reikalingi faktai galės būti perduodami tiesiogiai ir saugiai tarp sistemų.
Galutiniam vartotojui visiškai nerūpės techniniai užkulisiai – jam svarbu, kad paslauga veiktų greitai, sklandžiai ir visur vienodai. Tam prireiks ne tik technologinių sprendimų, bet ir politinių susitarimų, reglamentavimo bei organizacijų pasirengimo keisti nusistovėjusius procesus.
Įdomu tai, kad Europos pasirengimas skaitmeninėms piniginėms šiandien labai nevienodas. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Danija, jau pristato veikiančius sprendimus ir pereina prie praktinio jų naudojimo, o kitose šalyse skaitmeninių piniginių diegimas dar tik planavimo ar ankstyvųjų pilotinių projektų etape. Tai rodo, kad vien technologijos sukūrimo nepakanka – ne mažiau svarbus tampa organizacijų, institucijų ir pačios rinkos pasirengimas jas priimti.
Elektroniniai parašai tampa paprastesni ir labiau prieinami
Vienoje iš pagrindinių konferencijos sesijų daug dėmesio skirta kvalifikuotų elektroninių parašų ateičiai skaitmeninių piniginių ekosistemoje.
Pranešėjai pabrėžė, kad iki šiol elektroninių parašų diegimas dažnai buvo sudėtingas dėl skirtingų technologinių sprendimų, integracijų ir nacionalinių skirtumų. Tačiau bendri standartai ir EUDI Wallet (skaitmeninės dėklės) infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti šiuos barjerus.
Kitaip tariant, kvalifikuoti elektroniniai parašai tampa ne atskira paslauga, o natūralia skaitmeninės tapatybės infrastruktūros dalimi. Standartizacija ir sąveikumas leis juos naudoti paprasčiau, greičiau ir platesniu mastu visoje Europoje.
Verslui skirtos skaitmeninės dėklės gali atsirasti greičiau
Nors viešojoje erdvėje daugiausia kalbama apie gyventojų pinigines, viena įdomiausių renginio įžvalgų buvo ta, kad verslui skirti sprendimai rinką gali pasiekti greičiau.
Įmonių piniginėse saugoma informacija – registracijos duomenys, atstovavimo teisės, licencijos ar nuosavybės struktūra – leistų akimirksniu atlikti partnerių patikrą, vykdyti tiekėjų vertinimą ar tarpvalstybinius sandorius.
Justinos Dešriūtės teigimu, verslo piniginių potencialas slypi organizacijos gebėjime greitai ir patikimai įrodyti faktus apie save.
Dar svarbiau tai, kad verslo piniginės leidžia pereiti nuo nuolat kartojamo dokumentų pateikimo prie pakartotinai naudojamų patikimų duomenų modelio. Vietoje to, kad kiekvienai institucijai ar partneriui būtų siunčiami tie patys dokumentai, organizacija galės dalintis jau patvirtinta informacija tiesiogiai iš savo piniginės.
Tokie procesai ne tik spartina veiklą, bet ir mažina administracinę naštą bei klaidų tikimybę.
Finansų sektorius mato didžiausią potencialą
Būtent finansų sektorius konferencijoje buvo minimas kaip viena pirmųjų sričių, kurioje skaitmeninių piniginių nauda taps labiausiai pastebima.
Šiandien verslo sąskaitos atidarymas ar kliento patikra (KYC) kai kuriais atvejais vis dar užtrunka valandas ar net dienas. Organizacijos privalo surinkti daugybę dokumentų, atlikti rankines patikras ir pakartotinai tikrinti tuos pačius duomenis.
„Būtent finansų sektoriuje geriausiai matosi skaitmeninių dėklių potencialas. Jei šiandien tam tikri procesai reikalauja dienų ar savaičių, ateityje duomenis patikrinti bus galima beveik akimirksniu“, – teigia Verslo plėtros vadybininkas Rokas Jašinskas.
Skaitmeninės dėklės leidžia reikalingus duomenis gauti tiesiogiai iš patikimų šaltinių, todėl procesai tampa greitesni, tikslesni ir mažiau priklausomi nuo rankinio darbo.
Didžiausia problema – ne technologija, o įsisavinimas
Diskusijose ne kartą buvo pabrėžta, kad net ir sukūrus veikiančią infrastruktūrą vien technologijos nepakanka. Tikrasis iššūkis prasideda tada, kai reikia paskatinti žmones ir organizacijas ja naudotis kasdien.
Kad skaitmeninės piniginės taptų kasdieniu įrankiu, būtinas vartotojų pasitikėjimas, organizacijų pasirengimas jas priimti ir aiškūs naudojimo scenarijai, kuriantys realią vertę.
Ne mažiau svarbus ir įtraukties aspektas. Diskusijose buvo pabrėžta, kad skaitmeninės tapatybės sprendimai turi būti kuriami taip, kad šalia jų išliktų ir alternatyvūs būdai naudotis paslaugomis tiems, kurie negali ar nenori naudoti skaitmeninių priemonių.
Tačiau net ir sukūrus patogius bei saugius sprendimus, jų sėkmė priklausys nuo kur kas platesnės ekosistemos. Vien vartotojų pasitikėjimo ar organizacijų pasirengimo nepakaks. Ne mažiau svarbu, kad skirtingos sistemos, paslaugų teikėjai ir valstybės gebėtų sklandžiai bendradarbiauti tarpusavyje.
Būtent čia išryškėja dar vienas iššūkis, kuris konferencijoje buvo minimas ne kartą – rinkos fragmentacija.
Fragmentacija – nematoma skaitmenizacijos kaina
Viena iš priežasčių, kodėl net pažangiausi skaitmeninės tapatybės sprendimai ne visada sulaukia plataus naudojimo, yra fragmentuota ekosistema. Vartotojams svarbu ne tai, kiek technologijų egzistuoja rinkoje, o tai, ar jos veikia kartu.
Vaikštant po parodos ekspoziciją susidarė įspūdis, kad technologijų rinkoje netrūksta: nuo skaitmeninių dėklių ir elektroninės identifikacijos sprendimų iki biometrinės verifikacijos, elektroninių parašų, sukčiavimo prevencijos ir tapatybės valdymo platformų. Beveik kiekviena problema jau turi bent kelis sprendimus. Tačiau daug sudėtingiau tampa juos sujungti į vieną sklandžiai veikiančią paslaugą.
Skirtingi standartai, atskiros sistemos ir nevienodi procesai šiandien tampa viena didžiausių kliūčių sklandžiai skaitmenizacijai. Būtent fragmentacija dažnai lemia papildomas išlaidas, ilgesnius procesus ir prastesnę naudotojo patirtį.
Kaip pastebi Rokas Jašinskas, rinkoje gausu atskirų komponentų ir modulių, tačiau kur kas rečiau kalbama apie tai, kaip juos sujungti į vientisą kliento patirties kelionę (angl. customer journey).
Kokias įžvalgas patvirtino „Identity Week Europe 2026“?
Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibendrinti pagrindinę renginio žinutę, ji skambėtų maždaug taip: technologijų jau turime pakankamai, dabar svarbiausia išmokti jas sujungti į vientisą naudotojo patirtį.
Didžiausi iššūkiai šiandien slypi vartotojų pasitikėjime, organizacijų pasirengime keisti procesus, sistemų suderinamume ir gebėjime kurti vientisą naudotojo patirtį.
Tai dar kartą patvirtino ir Elpako komandos požiūrį, kad konkurencinį pranašumą įgis ne tie, kurie pasiūlys dar vieną technologinį komponentą, o tie, kurie skirtingas technologijas sugebės paversti nematomai veikiančia infrastruktūra, leidžiančia žmonėms greičiau, paprasčiau ir saugiau naudotis paslaugomis.
Būtent ši kryptis šiandien ryškėja visoje Europoje ir gali tapti svarbiausiu artimiausio skaitmeninės tapatybės raidos etapo veiksniu.
